2015 m. gruodžio 18 d.

Kalėdos


                                                       Sveikos, šis įrašas apie Kalėdas :)


Skirtinguose pasaulio kampeliuose Kalėdos švenčiamos labai įvairiai. Nors jos laikomos krikščioniška švente, į šventinį šurmulį pasineria netgi kitas religijas išpažįstančios šalys. Vieni priprato puošti eglutes, kiti – bučiuotis po amalu, dar kiti eina į kino teatrą... Tradicijų begalės, o kai kurios iš jų – itin įdomios ir neįprastos.

Daugiau: http://pasmama.tv3.lt/straipsnis/kaledines-idomybes-kaip-svencia-pasaulis-1955?utm_source=copy&utm_medium=txt&utm_campaign=copy-txt
Skirtinguose pasaulio kampeliuose Kalėdos švenčiamos labai įvairiai. Nors jos laikomos krikščioniška švente, į šventinį šurmulį pasineria netgi kitas religijas išpažįstančios šalys. Vieni priprato puošti eglutes, kiti eina į kino teatrą...
Kalėdos yra didžiausia metų šventė visame pasaulyje, kuria kasmet paminimas Jėzaus Kristaus atėjimas į pasaulį – Jėzaus gimtadienis.

 Nors tiksli Jo gimimo data nėra žinoma, sutartinai Kalėdos daugelyje šalių (katalikiškų), taip pat ir Lietuvoje, švenčiamos gruodžio 25 d., o kai kuriose Rytų valstybėse (Rusija, Ukraina, Serbija, Makedonija..Ir daugiau nežinau :D ) – sausio 6 d.



Lietuviškas žodis „Kalėdos“ gali būti kilęs iš baltarusių žodžio „koljadá“ ar latgalių žodžio „kalada“, kuris reiškia „plotkelė, išmalda“. ,,Plotkelė''

Tikrąją žodžio „Kalėdos“ prasmę geriau atspindi angliškas žodis „Christmas“, kuris senojoje anglų kalboje reiškė „Crīstesmæsse,“ arba „Christ‘s mass“, t.y. „Kristaus mišios“ arba „Kristaus šventimas“.

Trumpesnis angliškas pavadinimas „Xmas“ kildinamas iš graikų abėcėlės, kurioje X yra pirmoji Kristaus vardo raidė „Xristos“, dėl to gavosi „X mass“, taip pat reiškiantis „Kristaus mišios“. „Kristus“ graikų kalboje reiškia „Pateptasis, paskirtas Dievo specialiai misijai“. Kristus kitaip dar vadinamas Mesiju nuo hebrajų (senovės žydų) žodžio „Messiah“.

Taip pat  Kalėdų pavadinimas gali būti kilęs iš lotyniškojo calendae. Calendarium reiškė skolų knygą – senojoje Romoje skolų procentai buvo mokami kiekvieno mėnesio pirmąją dieną. Calendae reikškė tą pirmąją dieną, o Festum Calendarum (gruodžio 24 d.) – Naujuosius metus. Ilgainiui Calendae arba Kalenda imta vadinti pirmoji Naujųjų metų diena. Vėliau kai kuriose slavų kalbose šiuo žodžiu pavadinta Kristaus gimimo diena. Manoma, kad lietuviai Kalėdų pavadinimą gavo iš slavų. 

ŠVENTĖ LIETUVOJE

Kaip ir kitos tautos, jau nuo seno paminėdavo daugelį jiems reikšmingų dienų. Susidarė ištisi švenčių ciklai, turį aiškų pobūdį, paskirtį, susiję su vienokiomis ar kitokiomis materialinio ir dvasinio gyvenimo reikmėmis.  Čia apžvelgsime šias šventes: Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir Trijų Karalių šventę.

Kūčios
 Tradicinio kaimo žiemos šventė, švenčiama trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties metu. Tai nakties šventė, kurios iškilmės prasideda tik vėlai vakare - tik „vakarinei  žvaigždei pasirodžius“, visi sėsdavo prie Kūčių stalo.  ( Dabar visi sėda ( dažniausiai ) pavalgyti tada kada išalksta :D )
 Pavalgius iškilmingą vakarienę, prasidėdavo Kūčių būrimai, burtai ir prietarai. Kūčių šventė simboliškai tęsdavosi visą naktį: einant miegoti, stalas būdavo paliekamas nenukraustytas, o kartais dar net papildomas ypatingais valgiais.

LIETUVIŲ KALĖDOS

Senovėje Kalėdas švęsdavo keturias dienas, kiek vėliau - tris, dabar beliko dvi šventinės dienos. Pirmąją Kalėdų dieną šeima stengdavosi susikaupti, būti drauge, niekur nebuvo einama, žmonės keldavosi anksti ryte, nudengdavo Kūčių stalą, kuris iš vakaro buvo paliktas vėlėms - buvo stebima, ar vėlės nepaliko savo buvimo pėdsakų, ar maisto likę tiek, kiek buvo iš vakaro, ar visi indai stovi vietoje. Likučius ir šieną, kuris per Kūčias buvo klojamas po staltiese, nešdavo gyvuliams.
Antrąją dieną jau buvo galima priimti kaimynus ir giminaičius, patiems eiti į svečius. Jos metu jau pasirodydavo ir Kalėdotojai - persirengėliai (buvo persirengiama ožiais, arkliais, gervėmis, meškomis, čigonais ir pan.), kurie giedojo giesmes ir prašė vaišių ar pinigų - reikėjo būtinai juos pasikviesti vidun ar pavaišinti, pagirdyti, tačiau jeigu Kalėdotojai imdavo kalbėti, o ne dainuoti, tai jų buvo galima ir neįleisti. Pasidalijus savo geru buvo laukiama dvigubai daugiau kitais metais.
Trečioji, o kai kur ir ketvirtoji Kalėdų diena buvo vadinama Ledų diena. Buvo vengiama sunkiai dirbti - kapoti malkas, kulti ar malti javus. Tikėta, kad šie darbai pavasarį gali prišaukti ledus, kurie sukels potvynius ir audras, kurios pakenks derliui.

Daugiau: http://pasmama.tv3.lt/straipsnis/lietuviskos-kaledu-tradicijos-1965?utm_source=copy&utm_medium=txt&utm_campaign=copy-txt
Keturios Kalėdų dienos
Senovėje Kalėdas švęsdavo keturias dienas, kiek vėliau - tris, dabar beliko dvi šventinės dienos. Pirmąją Kalėdų dieną šeima stengdavosi susikaupti, būti drauge, niekur nebuvo einama, žmonės keldavosi anksti ryte, nudengdavo Kūčių stalą, kuris iš vakaro buvo paliktas vėlėms - buvo stebima, ar vėlės nepaliko savo buvimo pėdsakų, ar maisto likę tiek, kiek buvo iš vakaro, ar visi indai stovi vietoje. Likučius ir šieną, kuris per Kūčias buvo klojamas po staltiese, nešdavo gyvuliams.
Antrąją dieną jau buvo galima priimti kaimynus ir giminaičius, patiems eiti į svečius. Jos metu jau pasirodydavo ir Kalėdotojai - persirengėliai (buvo persirengiama ožiais, arkliais, gervėmis, meškomis, čigonais ir pan.), kurie giedojo giesmes ir prašė vaišių ar pinigų - reikėjo būtinai juos pasikviesti vidun ar pavaišinti, pagirdyti, tačiau jeigu Kalėdotojai imdavo kalbėti, o ne dainuoti, tai jų buvo galima ir neįleisti. Pasidalijus savo geru buvo laukiama dvigubai daugiau kitais metais.
Trečioji, o kai kur ir ketvirtoji Kalėdų diena buvo vadinama Ledų diena. Buvo vengiama sunkiai dirbti - kapoti malkas, kulti ar malti javus. Tikėta, kad šie darbai pavasarį gali prišaukti ledus, kurie sukels potvynius ir audras, kurios pakenks derliui.


Daugiau: http://pasmama.tv3.lt/straipsnis/lietuviskos-kaledu-tradicijos-1965?utm_source=copy&utm_medium=txt&utm_campaign=copy-txt
 
Kalėdos švenčiamos dvi dienas. Seniau švęsdavo ilgiau – 3 ir daugiau dienų. Įprasta Kalėdų vaišes ruošti iš vakaro, kartu su Kūčių vaišėmis, nes manoma, kad per Kalėdas negalima jokių darbų daryti.
 
Naktį, po Kūčių vakarienės, nuo seno buvo įprasta budėti prie gimusio Kristaus prakartėlės, o iš ryto skubama į Bernelių mišias. Pirmoji Kalėdų diena švenčiama ramiai, namuose ( o ne vakarėlyje su draugais :D ). 
Grįžus iš bažnyčios sėdama prie stalo, sočiai pusryčiaujama. Kaime seniau anksti rytą nuo stalo nuimdavo nuo Kūčių stalo šieną, išnešdavo gyvuliams. 
Jeigu iš šieno pribirdavo daug sėklių, tai reikšdavo, kad ateinančių metų derlius bus labai geras. Pirmąją Kalėdų dieną būtina daug ir sočiai valgyti. Sotus pavalgymas – gero derliaus ir šeimos sveikatos ateinančiais metais sąlyga.
 
Kalėdų stalas – gausus vaišių. Valgoma tai, kas lieka nuo Kūčių stalo, taip pat sūrio, medaus, obuolių, riešutų, namuose kepto pyrago. Būtinas Kalėdų valgis – kiauliena. Patiekdavo virtą kiaulės galvą, šaltienos, kumpio, dešros, netgi keptą paršelį. Žemaitijoje virdavo šiupinį su kiaulės uodega. Mėgstamas Kalėdų valgis – troškinti kopūstai su kiauliena ir karštomis bulvėmis. Gerdavo alų, naminę girą.
 
Antroji Kalėdų diena – Šv. Stepono diena
 Tai svečiavimosi ir jaunimo diena. Antrąja Kalėdų dieną įprasta išeiti iš namų, aplankyti kaimynus, gimines. Seniau po kaimus vaikščiodavo vadinamieji „kalėdotojai“ – jaunimo grupės, kurios aplankydavo visas kaimo sodybas, linkėdavo gero derliaus, sveikindavo šeimininkus, giedodavo kalėdines giesmes, barstydavo grūdus. Grūdų barstymas reiškė naikinimą to, kas jau sena, ir naujo gimimą.
 
Kalėdų senelis nėra labai senas lietuvių papročiuose. Jis susikviesdavo kaimo vaikus ir su jais vaikščiodavo po sodybas, lankydavo mažiukus vaikelius, nemokančius dar vaikščioti. Įėję į kiemą ar trobą pagiedodavo giesmių, paskui nusitvėrę namų ruošos įnagius pagrodavo. Už tai buvo pavaišinami riešutais. Kitur senelis vaikščiodavo po trobas ir barstydavo grūdus, linkėdavo gero ir dalindavo vaikams riestainius, pyragėlius, žaisdavo su jais ratelius, žaidimus. Daug vėliau
Kalėdines dovanėles  vaikai iš pradžių rasdavo po egle, prie lovytės.
Keturios Kalėdų dienos
Senovėje Kalėdas švęsdavo keturias dienas, kiek vėliau - tris, dabar beliko dvi šventinės dienos. Pirmąją Kalėdų dieną šeima stengdavosi susikaupti, būti drauge, niekur nebuvo einama, žmonės keldavosi anksti ryte, nudengdavo Kūčių stalą, kuris iš vakaro buvo paliktas vėlėms - buvo stebima, ar vėlės nepaliko savo buvimo pėdsakų, ar maisto likę tiek, kiek buvo iš vakaro, ar visi indai stovi vietoje. Likučius ir šieną, kuris per Kūčias buvo klojamas po staltiese, nešdavo gyvuliams.
Antrąją dieną jau buvo galima priimti kaimynus ir giminaičius, patiems eiti į svečius. Jos metu jau pasirodydavo ir Kalėdotojai - persirengėliai (buvo persirengiama ožiais, arkliais, gervėmis, meškomis, čigonais ir pan.), kurie giedojo giesmes ir prašė vaišių ar pinigų - reikėjo būtinai juos pasikviesti vidun ar pavaišinti, pagirdyti, tačiau jeigu Kalėdotojai imdavo kalbėti, o ne dainuoti, tai jų buvo galima ir neįleisti. Pasidalijus savo geru buvo laukiama dvigubai daugiau kitais metais.
Trečioji, o kai kur ir ketvirtoji Kalėdų diena buvo vadinama Ledų diena. Buvo vengiama sunkiai dirbti - kapoti malkas, kulti ar malti javus. Tikėta, kad šie darbai pavasarį gali prišaukti ledus, kurie sukels potvynius ir audras, kurios pakenks derliui.


Daugiau: http://pasmama.tv3.lt/straipsnis/lietuviskos-kaledu-tradicijos-1965?utm_source=copy&utm_medium=txt&utm_campaign=copy-txt

Kalėdų simboliai :

Pirmiausia, pati eglutė yra visžalis medelis. Visais metų laikais išliekanti žalia spalva simbolizuoja amžiną gyvenimą ir grožį...

 Žvaigždutės, kuriomis puošiame eglutės viršūnę, namus, simbolizuoja Betliejaus žvaigždę

 Žvakutės yra  šviesa, kuri pašalina tamsą.

 Vainikėliai simbolizuoja meilę, nes tikra meilė niekada nesibaigia, kaip ir vainikas neturi pabaigos

 Raudonos uogos primena Kristaus kraują, pralietą ant kryžiaus už žmoniją. O aš galvojau, kad čia šiaip sau papuošimas....
 Dovanos kuriomis keičiamės, dovanojame vieni kitiems, tai ne kas kita, kaip Dievo didžiausios dovanos žmonėms – Jo sūnaus Jėzaus, prisiminimas.

 Kalėdų senis – dosnumo simbolis.

 Riestos saldainių lazdelės, kuriomis puošiame namus, kalėdines eglutes, primena piemenėlių lazdas, kurių dėka ganomos avys.

 Varpeliai padeda surasti pradingusias aveles, pakviesti jas. Jie simbolizuoja sugrįžimą pas Dievą.

 Angeliukai pranešė apie Jėzaus gimimą, dėl to jie taip pat yra simboliška kalėdinė dekoracija.

Kalėdų tradicijos :


Anglija
Anglijoje kalėdinės dovanos laikomos kalėdinėse kojinėse ir po Kalėdų eglute. Kalėdų vainikas yra padarytas iš bugienio su 3 violetinėm, 1 rožine ir 1 balta žvakute.
Argentina
Argentinoje Kalėdų metu šilta ir nėra sniego. Čia švenčiamas Adventas. Kalėdų išvakarėse šeimos eina į bažnyčią, vakarieniauja lauke, šoka, stebi fejerverkus, leidžia į dangų popierinius žibintus, Kai kurios šeimos bendrauja, linksminasi visą naktį ir tuomet miega Kalėdų dieną. Stalui ruošiamas kalakutas, kiauliena, įdaryti pomidorai,


Japonija
Kalėdos Japonijoje – darbo diena. Kalėdų laikotarpiu namai Japonijoje puošiami visžalėmis šakelėmis. Mėgstama keistis dovanomis. Kalėdos japonams nėra šeimos šventė. Jie nevalgo kalakutų ar pudingų, bet stengiasi tą dieną padaryti kažką gero, pavyzdžiui lanko ligonius. Kalėdų dieną valgoma vištiena,  baltas biskvitinis pyragas su kremu ir braškėmis.


Švedija
Kalėdoms namų langus mėgstama puošti elektrinėmis žvakutėmis ir žvaigždutėmis. Dovanos teikiamos gruodžio 24 d. Vyksta procesijos į bažnyčias su žvakėmis. Eglutės puošiamos 2 dienos prieš Kalėdas, jos puošiamos žvakėmis, obuoliais, Švedijos vėliavėlėmis.

                                                                       Jingle bells :D

Nepamirškime, kad tikroji Kalėdų dvasia slypi ne brangiose dovanose ar skaniame maiste, o 
džiaugsme dovonoti ir pabūti kartu su šeima :)

                                              
                                                    Smagaus pasiruošimo Kalėdoms,




  • Dubline kasmet susirenka minios žmonių tam, kad pažiūrėtų, kaip Kalėdų Seneliai šokinėja į vandenį.
  • Vietiniai Bavarijos gyventojai persirengia tautiniais rūbais, sustoja į koloną ir šaudo į orą iš „rankinių liepsnosvaidžių“ – taip Vokietijos pietuose pažymima žiemos švenčių pradžia.
  • Pietų Luizianoje unt upių krantų deginami laužai. Vietiniai vaikai tiki, kad laužai apšviečia upę ir padeda Kalėdų Seneliui rasti kelią namo.
  • Italijoje per Kalėdas gatvėse galima pamatyti raganų paradą, kurio metu vaikams


  • Daugiau: http://pasmama.tv3.lt/straipsnis/kaledines-idomybes-kaip-svencia-pasaulis-1955?utm_source=copy&utm_medium=txt&utm_campaign=copy-txt



  • Dubline kasmet susirenka minios žmonių tam, kad pažiūrėtų, kaip Kalėdų Seneliai šokinėja į vandenį.
  • Vietiniai Bavarijos gyventojai persirengia tautiniais rūbais, sustoja į koloną ir šaudo į orą iš „rankinių liepsnosvaidžių“ – taip Vokietijos pietuose pažymima žiemos švenčių pradžia.
  • Pietų Luizianoje unt upių krantų deginami laužai. Vietiniai vaikai tiki, kad laužai apšviečia upę ir padeda Kalėdų Seneliui rasti kelią namo.
  • Italijoje per Kalėdas gatvėse galima pamatyti raganų paradą, kurio metu vaikams


  • Daugiau: http://pasmama.tv3.lt/straipsnis/kaledines-idomybes-kaip-svencia-pasaulis-1955?utm_source=copy&utm_medium=txt&utm_campaign=copy-txt

    Kalėdinės įdomybės. Kaip švenčia pasaulis?


    Skirtinguose pasaulio kampeliuose Kalėdos švenčiamos labai įvairiai. Nors jos laikomos krikščioniška švente, į šventinį šurmulį pasineria netgi kitas religijas išpažįstančios šalys. Vieni priprato puošti eglutes, kiti – bučiuotis po amalu, dar kiti eina į kino teatrą... Tradicijų begalės, o kai kurios iš jų – itin įdomios ir neįprastos.


    Daugiau: http://pasmama.tv3.lt/straipsnis/kaledines-idomybes-kaip-svencia-pasaulis-1955?utm_source=copy&utm_medium=txt&utm_campaign=copy-txt

    Kalėdinės įdomybės. Kaip švenčia pasaulis?


    Skirtinguose pasaulio kampeliuose Kalėdos švenčiamos labai įvairiai. Nors jos laikomos krikščioniška švente, į šventinį šurmulį pasineria netgi kitas religijas išpažįstančios šalys. Vieni priprato puošti eglutes, kiti – bučiuotis po amalu, dar kiti eina į kino teatrą... Tradicijų begalės, o kai kurios iš jų – itin įdomios ir neįprastos.


    Daugiau: http://pasmama.tv3.lt/straipsnis/kaledines-idomybes-kaip-svencia-pasaulis-1955?utm_source=copy&utm_medium=txt&utm_campaign=copy-txt

    3 komentarai:

    1. Atsakymai
      1. Ačiū už gerą įvertinimą :)
        Stengiuosi, kad būtų įdomu.
        Retai kada sulaukiu komentarų apie įrašus, bet visi jie būna teigiami ir šilti ( išskyrus vieną kartą ;D )
        Dar kartą dėkoju!

        Panaikinti