Jaukios Šv. Kūčios...

      Sveiki, mieli skaitytojai :) Aš esu nauja klubo blogo rašytoja- Augustytė. Tikiuosi, sutarsime :) 
    Šiandien atkeliavo ilgai lauktos Šv. Kūčios. Taigi, trumpai apie jas... Kūčios – Kalėdų išvakarėse ( gruodžio 24 d.) švenčiama šventė. Dabar tai paprastai yra šeimos ar artimiausių draugų vakarienė. Kūčiomis taip pat vadinamas patiekalas, kuriuo tą dieną būdavo vaišinamos prosenelių vėlės.

  

   Mano šeima Šv. Kūčių rytą po Šv. Mišių visada važiuoja į mišką ir iš ten parsiveža eglutę. Grįžę einame gaminti įvairiausių patiekalų, puošiame, tvarkome namus. Eglutę puošiame visi prieš vakarienę. Susėdę prie stalo sukalbame maldelę ir sulaužome kalėdaitį į tris dalis (kiekvienam šeimos nariui) , o tada kiekvienas atlaužia savo kalėdaičio gabalėlį ir duoda jį kitam. Po vakarienės einame žaisti įvairius žaidimus. Dažniausiai ,,buriame'', o ,,buriame'' iš žvakės vaško ir nuo jos krentančio šešėlio, kavos tirščių, kūčiukų ir šiaudų bei iš įvairių daiktų😉Beje, Šv. Kūčias visada švenčiame namie. Vieną kartą šventėme ne namuose, tai net nesijautė, kad ši diena kažkuo ypatinga 😃

            O dabar paskaitykime, kaip savo Šv. Kūčias švenčia mūsų klubietės....

Panelė ღHekatėღ

Kasmet Kūčių vakarą aš ir mano šeima susirenka prie stalo, kurį sudaro žuvies patiekalai, žvakės ir vynas. Užkandę einam puošti Kalėdinę eglę, po to vėl prisėdam prie stalo, pakalbam apie šeimyninius reikalus ir t.t.. Jaukiai pasėdėję nupuošiam stalą ir einam miegot su linksmom nuotaikom laukdami Kalėdinio ryto.. Anksčiau padėdavom po papildomą lėkštę mirusiems, bet jau keletą metų to nebedarom.

  

Panelė Luvina

Mano šeimos Kūčios prasideda ryte - kada visi susirinkę puošiame Kalėdų eglę. Tada prasideda dvylikos patiekalų gaminimas, tačiau aš apie tai nelabai nusimanau matote,  esu nekokia maisto gaminime. 
Galiausiai vakare susėdame prie šventinio stalo, apkloto balta staltiese. Pradedame valgyti tik tada, kai persižegnojam ir pasimeldžiame - po maldos vėl persižegnojam ir suvalgom kalėdaitį. Šventės metu suaugusieji turi išgerti taurę vyno. Nepagalvokite keistai, jie negeria daugiau negu vienos taurės, mano mama neleidžia 

Kai baigiame švęsti Kūčias, paliekame kalėdaitį ir šiek tiek vyno mirusiesiems. 

  

Panelė Leana

Trumpai apie Kūčias... Šv. Kūčias švenčiu su savo šeima. Kartu ruošiame patiekalus. Vakare, visi ramiai pavalgę vakarienę, ramiai pabūname, pakalbame apie praėjusius metus.

Panelė dzesikaaa

 Kūčios- pati nuostabiausia šventė, per kurią atvažiuodavo pusseserės. Visi susirinkdavo pas močiutę. Per dieną padėdavome suaugusiems ruošti maistą, kepdavom senovinėj krosny bandeles, pyragus, ruošdavom silkes, kepsnius, kepdavom kūčiukus. Tačiau visų skanėstų negaudavom, tekdavo visiem varvinti seiles iki pačių Kalėdų. Tačiau Kūčioms ruošdavom tik tradicinius valgius, kuriuos būdavo galima valgyti per Kūčias, nenaudojant majonezo, mėsos, kiaušinių. Prieš sėdant prie stalo, su seneliu visi vaikai eidavome į miškelį, šalia namų augo be galo gražių eglių. Nukirsdavo pačią gražiausią, mūsų, vaikų, išrinktą eglutę, užsidėdavome ant rogių ir visi pakaitomis parvilkdavome ją namo, o tada prasidėdavo pats smagumas... Iš stebuklingos dėželės močiutė ištraukdavo žaisliukus. Taip, šiandien jie yra nebemadingi ir seni, tačiau būdavo patys gražiausi. Sukabinę žaisliukus, senelis padėdavo uždėti lempučių girliandą ir ant viršūnės uždėdavome blizgančią žvaigždelę. Kai eglė būdavo papuošta, visi susėsdavome prie stalo. Kadangi esame labai pamaldūs, sukalbėdavome maldas, senelis padalindavo visiems šventą paplotėlį, nuo kurio reikėjo atsilaužti gabalėlį ir tada galėdavome ramiai valgyti. Tačiau nuo stalo negalėdavome pakilti, kol nesuvalgydavome visų 12 patiekalų bent po šaukštelį. Tačiau mums, vaikams, pats gardžiausias dalykas buvo naminis kisielius, kurį gerdavome samčiais, bei naminiai kepti kūčiukai su naminiu trintu močiutės pienu. Kai jau leisdavo pabėgti nuo stalo, visi bėgdavome žaisti į močiutės kambarį, kuriame labai domino spinta su didele spyna, ir laukdavom vakaro, kada galėsim sugulti tame kambaryje, kuriame buvo ir eglutė, juk žinojome, kad naktį ateis Kalėdų Senelis ir atneš dovanų, o gal šiais metais pavyks pagaut Kalėdų Senelį   Tačiau visi užaugome, prie stalo prisėdame jau ir mes su savo vaikais. Mūsų jau nebe 10 žmonių, mūsų jau 16, tačiau tradicijos nepasikeitė. Šiandien ir mes einame į tą močiutės kambarėlį, ir į tą stebuklingą spintą dedame maišus dovanų, kuriuos Kalėdų Senelis, sumigus visiems, atneša prie eglutes. Tikiuosi, ši šventė ir tradicija tuose namuose lydės mūsų ir mūsų vaikų vaikus.

  

Panelė N.O.V.A

Pagaliau vėl mano mėgstamiausia šventė, tai Šv. Kūčios. Nieko ypatingo mano šeimoje nevykstaMes, moterys, tai aš, mama ir močiutė sukiojamės virtuvėje. Pasiskirstom kuri ką gamins ir kam ką skaniausiai išeina.Labiausiai patinka man pasirūpinti saldumynais ir kokiu nors nesaldžiu pyragu. Kaip visada Šv. Kūčioms vykstame pas močiutę į kaimą, ten susirenka visa šeima. Mano šeimoje Šv. Kūčios neįsivaizduojamos be tradicijų. Pvz: Po staltiese turi būti paklota šieno. Dalijamės kalėdaičiais, lauždami po gabalėlį nuo kitų. Visada ant stalo būna močiutės pyragėliai su aguonomis, obuolių džemu ir grybais, skanesnių turbūt niekur neragavau. Aš  kaip visada daug dėmesio skiriu dekoracijom ir papuošimams.Turi būti žvakės, originalios servetėles, kalėdinės gėlės. Močiute iš spintos ištraukia savo porcelianinį servizą, kuri naudojam tik šventeiPo vakarienės važiuojam į bažnyčia, kai būna Šv.Kūčių mišios, vadinamos PiemenėliųO smagiausiai kaip visada būna ryte... Dovanos po eglute

Panelės sesutės wywa ir vilteledan

Vos atsikėlę puolame imtis kalėdų eglutės puošimo. Tėtis su vilteledan eina atnešti žaisliukus su pačia eglute, mama daro pusryčius, o wywa ruošia vietelę gražiajai žaliaskarei. Tada tėtis prisijungia prie mamos, o merginos puošia vieną iš kalėdų simbolių. Tada visi pusryčiauja ir ruošiasi kelionei pas vyriausią šeimos žmogų. Visada laikomės tradicijos, kad pietums ir vakarienei renkamės  pas vieną iš senelių. Tuomet visi artimiausi šeimos nariai renkasi prie pietų stalo. Pavalgę visi važiuojame apžiūrėti miesto centro bei pasigrožėti miesto žaliaskare. Žinoma, pasidarome nuotraukų ir vaizdo įrašų atminimui. Galiausiai grįžtame į šiltus namus ir sėdame prie Šv. Kūčių stalo. Vakarienę pradedame nuo šventinės maldos ir mirusiųjų prisiminimo. Tada laužome kalėdaičius, dalijamės palinkėjimais bei sėdame valgyti dvylikos patiekalų. Išragavus visus nuostabius močiutės patiekalus, visi jos anūkai ir svečiai pasakoja istorijas, eilėraščius, mintis ar demonstruoja kitus savo gabumus. Užbaigiant vakarą visi važiuojame į Piemenėlių mišias.

  
      Tikiuosi, įrašas Jums patiko :) Labai stengiausi jį padaryti kuo įdomesniu :) Taigi, gražios ir smagios Jums šventinės dienos ir iki kito įrašo (kuris bus rytoj :D ) :)

                                                                                                 Augustytė