Šis įrašas skirtas Naujiems metams : Nauji metai - naujas stilius, tad panelės pateikė iš ties dailių derinukų su šviežiai iškeptais veido bruožais.
Gero žiūrėjimo :D
Ketarijos derinys puikus.
Labai gražiai suderinta ta palaidinė...Nė nebūčiau sugalvojusi, kad ši maikutė atrodysti gali ir elegantiškai..Nuostabu :)
Apie save nieko pasakyti negaliu :D, tad eikime toliau.
Minta atrodo labai poniškai....Pavydžiu tų dailių kojyčių.
Nesiseka man žaidimai su pozomis :S
Vil - žavinga šiuolaikiška panelė :)
Gražumėlis.
KQRINA labai elegantiška, puikiai atrodo sijonas ir palaidinė.
Gabija smail lyg tikras angeliukas, nusileidęs nat žemės....Tikrai ne veidu :D
Milana - savotiškas derinukas....Deja, apie tokį stiliu neturiu ką pasakyti...
Nenuotuokiu kaip tai pavadinti :D Pavadinkime tai Milanos stiliaus era.
Žodžiu įdomu ir gražu.
Gelma rožinės spalvos princesė. Miela :)
Talasa apsirengė žiemiškai. Ir šiltai ir gražiai. Puikiai priderino naujus bruožus
Elite atrodo tikrai išskirtinai, juk ne kiekviena panelė išdrysta
nešioti raudonus plaukus ar ne?
Nova kaip visada elegancijos karalienė...Žavu :)
(panelės, kurių foto čia nėra, nors ir siuntė praneškite apie tai man. Gali būti, kad jus pražioplinau :D P.S. panelės, kurios atsiuntė šiandien/ vakar vakare nebus įkeltos :( )
Štai tiek panelių nepabijojo pasidalinti savo derinukais.
Sėkmingų Naujų metų.
Linkiu nepersivalgyti, su fejerverkais neiššaudyti kaimynams langų ir smagiai praleisti laiką su pačias mieliausiais, artimiausiais žmogiukais.
Sveiki pas mus vėl pasirodė naujas žaidimas! Šio žaidimo aprangos - NUOSTABIOS.
Žaidimas yra jachtos tipo.
Naujų metų proga kūrėjai nustebino mus ( bent jau mane ) su sukniomis-pozomis.
Suknelės elegantiškos, puošnios, žodžiu, nuostabu :).
Dabar apžvelkime prizus :
Nuostabi suknelės spalva, kaip ir modelis...Jau matau Vilmą gavo ją...Pavyydas... ( Lovely pink )
Akis jau matė šią spalvą buvusiame žaidime, tad dabar ši spalva ( ir suknelė ) atrodo tikrai gerai.
Labai įdomios pirštinytės...Ar aš viena jų užsinorėjau?
Ši suknelė laaabai, labai, labai graži. Nuostabus raštas!
Plaukuosena graži. Labai patinka ryškios raudonos spalvos. Panelės kurios šią šukuoseną gaus bus tikros laimės kūdikės ( what ? :D )
NUOMONĖS
Aš (Vilmą) manau aprangos labai dailios, šuniukas labai mielas. O ta raudona suknelė labai graži. Manau, kad tikrai kiekviena norėtų turėti tokius drabužius.
Aš ( Lovely pink ) manau, kad aprangos tikrai nuostabios, labai gražios kojos ..Panašios į Stardol'ės kojas...Šukuosena visai graži. Šuo kažkoks rožinis, bet visai nieko :D
Štai tokios mūsų nuomonės, o ką manote jūs?
Parašykite savo nuomonę komentare,
Šis įrašas skirtas dovanoms, ne bet kokioms, o Kalėdinėms :)
Dovana – daikto įteikimas kitam žmogui negaunant už tai jokio atlygio.
Dažniausiai dovanos teikiamos švenčių proga.
Kalėdinių dovanų dovanojimas yra susiję su Jėzaus atėjimu į šį pasaulį.
Gimus Kūdikėliui Jėzui, jam nešė dovanas piemenėliai bei trys karaliai – išminčiai.
Išminčiai atkeliavo iš Rytų šalies į Jeruzalę ir klausinėjo, kur yra
gimęs Jėzus, kadangi buvo matę užtekant Jo žvaigždę ir norėjo Jį
pagarbinti. Išminčiai atnešė Jėzui aukso
(simbolizuoja dovaną Jam, kaip karaliui), smilkalų (simbolizuoja dovaną
Jam, kaip kunigui) ir miros (laidojimo tepalas tam, kuris mirs –
Kristus mirė ant kryžiaus už žmonijos nuodėmes). Taip atsirado Kalėdinės
dovanos, kurios primena apie Trijų karalių dovanas Jėzui ir apie Dievo dovaną žmonijai - Jo sūnų Jėzų Kristų.
Dovanojant demonstruojame
meilę, pagarbą, geranoriškumą kitiems.
Kalėdų dovanų krikščioniškoji tradicija neatsiejama nuo Kalėdų senelio :) kurio pirmtakas - Šv. Nikolajus.
Šv. Nikolajus gyveno 4 a. ir buvo krikščionių vyskupas. Jis garsėjo
savo dosnumu, gerumu, ypač rodomu vaikams. Jis dalino skanėstus ir
smulkias dovanėles vaikams. Jis norėjo, kad vaikai pasidžiaugtų
vaikyste, turėtų ką atsiminti, kadangi tais laikais berniukai jau nuo 8
metų buvo siunčiami dirbti, kad padėtų išlaikyti šeimas, o mergaitės nuo
5 metų padėdavo motinoms namų ruošoje. Pirmosios Kalėdinės dovanos
buvo paprastos – pyragėliai, vaisiai, riešutai, lėlytės, drabužiai,
saldainiai, apelsinai (tuo metu jie buvo ypatingas skanėstas, nes reti) Šv. Nikolajaus garbei tėvai palikdavo smulkias dovanėles, saldainių ir
vaisių vaikams. Ši tradicija labai greitai išpopuliarėjo visame
pasaulyje ir iki 10 a. buvo taikoma beveik visose šalyse.
Ir šiais laikais Kalėdų Senelis Kalėdų išvakarėse ,,aplanko'' kiekvienus namus ir padeda dovanas po egle, bet tik tiems vaikams, kurie buvo geri visus metus.
Taigi visų pirmą pradėkime ko nedovanoti. :D
Nedovanok kitam to, ko pats nenori gauti. Juk dovanojame tam, kad žmogus apsidžiaugtų, bent jau nustebtų.
Pagalvok, ką žmogus mėgsta, kokia jo profesija, amžius ar net Zodiako ženklas. Tai gerokai susiaurins pasirinkimų sąrašą.
Neatidėk dovanos pirkimo paskutinei dienai ar valandai.
Žinokite, kad pati brangiausia dovana – tai laikas, kurį skiriate
pabūti su brangiausiais, mylimiausiais, artimiausiais žmonėmis. Jeigu
sunku išrinkti dovaną, tiesiog investuokite daugiau į pasibuvimą kartu.
Jeigu dovanosi draugei....
Puikiai tiks saldainių dėžutė, nuoširdus laiškas ar atvirukas, jūsų abiejų nuotrauka dailiame rėmelyje,
papuošalai, kosmetika ir kiti mergaitiški dalykėliai <3
Jeigu dovanosi draugui...
Puikiai tiks puikiai saldumynai :D, puodelis, kolonėles .
Taip pat jeigu jis domisi sportu ar turi hobį, atsižvelgiant į tai galite padovanoti tam tikros atributikos pvz:. krepšinio kamuolį, rakete ir t.t.
Jeigu dovanosi tėvams....
Na vieniems brangiausių žmonių dovanok tai, kas simbolizuotų jūsų šiltus santykius. Tai gali būti šiltas megztinis, rankų darbo papuošalai, šiltos kojinės, išdrožinėtas piešinukas...
Ką dovanoti....Sau?....
Nedaugeliui iškyla štai toks klausymas, nes puolant pirkti dovanų kitam visai pamirštame save :P arba niekada to nedarome :D
Pasidovanok sau patį mieliausią megztinį, bilietą į filmą ar tiesiog dienelę poilsiui.
Karšta vonia, zefyriukai ar šokoladinis sausainis puiki dovana sau !
Taip pat jeigu negalite nupirkti (ne)brangaus daikto, ar dovanoti pinigų nepamirškite, kad dovanoti galima ir šiluma, artumą!
Smagaus pasiruošimo pirkti/pakuoti ar ramiai laukti ( nes dovanos jau nupirktos :D ) Kalėdų....
Skirtinguose pasaulio
kampeliuose Kalėdos švenčiamos labai įvairiai. Nors jos laikomos
krikščioniška švente, į šventinį šurmulį pasineria netgi kitas religijas
išpažįstančios šalys. Vieni priprato puošti eglutes, kiti – bučiuotis
po amalu, dar kiti eina į kino teatrą... Tradicijų begalės, o kai kurios
iš jų – itin įdomios ir neįprastos.
Skirtinguose pasaulio kampeliuose Kalėdos švenčiamos labai įvairiai.
Nors jos laikomos krikščioniška švente, į šventinį šurmulį pasineria
netgi kitas religijas išpažįstančios šalys. Vieni priprato puošti
eglutes, kiti eina į kino teatrą...
Kalėdos yra didžiausia metų šventė visame pasaulyje, kuria kasmet paminimas Jėzaus Kristaus atėjimas į pasaulį – Jėzaus gimtadienis.
Nors tiksli Jo gimimo data nėra žinoma, sutartinai Kalėdos daugelyje
šalių (katalikiškų), taip pat ir Lietuvoje, švenčiamos gruodžio 25 d., o
kai kuriose Rytų valstybėse (Rusija, Ukraina, Serbija, Makedonija..Ir daugiau nežinau :D ) – sausio 6 d.
Lietuviškas žodis „Kalėdos“ gali būti kilęs iš
baltarusių žodžio „koljadá“ ar latgalių žodžio „kalada“, kuris reiškia
„plotkelė, išmalda“. ,,Plotkelė''
Tikrąją žodžio „Kalėdos“ prasmę geriau atspindi angliškas žodis „Christmas“, kuris senojoje anglų kalboje reiškė „Crīstesmæsse,“ arba „Christ‘s mass“, t.y. „Kristaus mišios“ arba „Kristaus šventimas“.
Trumpesnis angliškas pavadinimas „Xmas“ kildinamas
iš graikų abėcėlės, kurioje X yra pirmoji Kristaus vardo raidė
„Xristos“, dėl to gavosi „X mass“, taip pat reiškiantis „Kristaus
mišios“. „Kristus“ graikų kalboje reiškia „Pateptasis, paskirtas Dievo
specialiai misijai“. Kristus kitaip dar vadinamas Mesiju nuo hebrajų
(senovės žydų) žodžio „Messiah“.
Taip pat Kalėdų pavadinimas gali būti kilęs iš lotyniškojo calendae. Calendarium reiškė
skolų knygą – senojoje Romoje skolų procentai buvo mokami kiekvieno
mėnesio pirmąją dieną. Calendae reikškė tą pirmąją dieną, o Festum
Calendarum (gruodžio 24 d.) – Naujuosius metus. Ilgainiui Calendae arba
Kalenda imta vadinti pirmoji Naujųjų metų diena. Vėliau kai kuriose
slavų kalbose šiuo žodžiu pavadinta Kristaus gimimo diena. Manoma, kad
lietuviai Kalėdų pavadinimą gavo iš slavų.
ŠVENTĖ LIETUVOJE
Kaip ir kitos tautos, jau nuo seno paminėdavo daugelį jiems reikšmingų
dienų. Susidarė ištisi švenčių ciklai, turį aiškų pobūdį, paskirtį,
susiję su vienokiomis ar kitokiomis materialinio ir dvasinio gyvenimo
reikmėmis. Čia apžvelgsime šias šventes: Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir Trijų Karalių šventę.
Kūčios
Tradicinio kaimo žiemos šventė, švenčiama trumpiausios dienos ir
ilgiausios nakties metu. Tai nakties šventė, kurios iškilmės prasideda
tik vėlai vakare - tik „vakarinei žvaigždei pasirodžius“, visi sėsdavo prie Kūčių stalo. ( Dabar visi sėda ( dažniausiai ) pavalgyti tada kada išalksta :D )
Pavalgius iškilmingą
vakarienę, prasidėdavo Kūčių būrimai, burtai ir prietarai. Kūčių šventė
simboliškai tęsdavosi visą naktį: einant miegoti, stalas būdavo
paliekamas nenukraustytas, o kartais dar net papildomas ypatingais
valgiais.
LIETUVIŲ KALĖDOS
Senovėje Kalėdas
švęsdavo keturias dienas, kiek vėliau - tris, dabar beliko dvi šventinės
dienos. Pirmąją Kalėdų dieną šeima stengdavosi susikaupti, būti drauge,
niekur nebuvo einama, žmonės keldavosi anksti ryte, nudengdavo Kūčių
stalą, kuris iš vakaro buvo paliktas vėlėms - buvo stebima, ar vėlės
nepaliko savo buvimo pėdsakų, ar maisto likę tiek, kiek buvo iš vakaro,
ar visi indai stovi vietoje. Likučius ir šieną, kuris per Kūčias buvo
klojamas po staltiese, nešdavo gyvuliams.
Antrąją dieną jau buvo galima priimti kaimynus ir giminaičius, patiems
eiti į svečius. Jos metu jau pasirodydavo ir Kalėdotojai -
persirengėliai (buvo persirengiama ožiais, arkliais, gervėmis, meškomis,
čigonais ir pan.), kurie giedojo giesmes ir prašė vaišių ar pinigų -
reikėjo būtinai juos pasikviesti vidun ar pavaišinti, pagirdyti, tačiau
jeigu Kalėdotojai imdavo kalbėti, o ne dainuoti, tai jų buvo galima ir
neįleisti. Pasidalijus savo geru buvo laukiama dvigubai daugiau kitais
metais.
Trečioji, o kai kur ir ketvirtoji Kalėdų diena buvo vadinama Ledų
diena. Buvo vengiama sunkiai dirbti - kapoti malkas, kulti ar malti
javus. Tikėta, kad šie darbai pavasarį gali prišaukti ledus, kurie
sukels potvynius ir audras, kurios pakenks derliui.
Keturios Kalėdų dienos
Senovėje Kalėdas švęsdavo keturias dienas, kiek vėliau - tris, dabar
beliko dvi šventinės dienos. Pirmąją Kalėdų dieną šeima stengdavosi
susikaupti, būti drauge, niekur nebuvo einama, žmonės keldavosi anksti
ryte, nudengdavo Kūčių stalą, kuris iš vakaro buvo paliktas vėlėms -
buvo stebima, ar vėlės nepaliko savo buvimo pėdsakų, ar maisto likę
tiek, kiek buvo iš vakaro, ar visi indai stovi vietoje. Likučius ir
šieną, kuris per Kūčias buvo klojamas po staltiese, nešdavo gyvuliams.
Antrąją dieną jau buvo galima priimti kaimynus ir giminaičius, patiems
eiti į svečius. Jos metu jau pasirodydavo ir Kalėdotojai -
persirengėliai (buvo persirengiama ožiais, arkliais, gervėmis, meškomis,
čigonais ir pan.), kurie giedojo giesmes ir prašė vaišių ar pinigų -
reikėjo būtinai juos pasikviesti vidun ar pavaišinti, pagirdyti, tačiau
jeigu Kalėdotojai imdavo kalbėti, o ne dainuoti, tai jų buvo galima ir
neįleisti. Pasidalijus savo geru buvo laukiama dvigubai daugiau kitais
metais.
Trečioji, o kai kur ir ketvirtoji Kalėdų diena buvo vadinama Ledų
diena. Buvo vengiama sunkiai dirbti - kapoti malkas, kulti ar malti
javus. Tikėta, kad šie darbai pavasarį gali prišaukti ledus, kurie
sukels potvynius ir audras, kurios pakenks derliui.
Kalėdos švenčiamos dvi dienas. Seniau švęsdavo ilgiau – 3 ir
daugiau dienų. Įprasta Kalėdų vaišes ruošti iš vakaro, kartu su Kūčių
vaišėmis, nes manoma, kad per Kalėdas negalima jokių darbų daryti.
Naktį, po Kūčių vakarienės, nuo seno buvo įprasta budėti prie
gimusio Kristaus prakartėlės, o iš ryto skubama į Bernelių mišias.
Pirmoji Kalėdų diena švenčiama ramiai, namuose ( o ne vakarėlyje su draugais :D ).
Grįžus iš bažnyčios
sėdama prie stalo, sočiai pusryčiaujama. Kaime seniau anksti rytą nuo
stalo nuimdavo nuo Kūčių stalo šieną, išnešdavo gyvuliams.
Jeigu iš
šieno pribirdavo daug sėklių, tai reikšdavo, kad ateinančių metų
derlius bus labai geras. Pirmąją Kalėdų dieną būtina daug ir sočiai
valgyti. Sotus pavalgymas – gero derliaus ir šeimos sveikatos
ateinančiais metais sąlyga.
Kalėdų stalas – gausus vaišių. Valgoma tai, kas lieka nuo Kūčių
stalo, taip pat sūrio, medaus, obuolių, riešutų, namuose kepto pyrago.
Būtinas Kalėdų valgis – kiauliena. Patiekdavo virtą kiaulės galvą,
šaltienos, kumpio, dešros, netgi keptą paršelį. Žemaitijoje virdavo
šiupinį su kiaulės uodega. Mėgstamas Kalėdų valgis – troškinti kopūstai
su kiauliena ir karštomis bulvėmis. Gerdavo alų, naminę girą.
Antroji Kalėdų diena – Šv. Stepono diena
Tai svečiavimosi ir jaunimo diena. Antrąja Kalėdų dieną įprasta
išeiti iš namų, aplankyti kaimynus, gimines. Seniau po kaimus
vaikščiodavo vadinamieji „kalėdotojai“ – jaunimo grupės, kurios
aplankydavo visas kaimo sodybas, linkėdavo gero derliaus, sveikindavo
šeimininkus, giedodavo kalėdines giesmes, barstydavo grūdus. Grūdų
barstymas reiškė naikinimą to, kas jau sena, ir naujo gimimą.
Kalėdų senelis nėra labai senas lietuvių papročiuose.
Jis susikviesdavo kaimo vaikus ir su jais vaikščiodavo po sodybas,
lankydavo mažiukus vaikelius, nemokančius dar vaikščioti. Įėję į kiemą
ar trobą pagiedodavo giesmių, paskui nusitvėrę namų ruošos įnagius
pagrodavo. Už tai buvo pavaišinami riešutais. Kitur senelis vaikščiodavo
po trobas ir barstydavo grūdus, linkėdavo gero ir dalindavo vaikams
riestainius, pyragėlius, žaisdavo su jais ratelius, žaidimus. Daug vėliau
Kalėdines dovanėles vaikai iš
pradžių rasdavo po egle, prie lovytės.
Keturios Kalėdų dienos
Senovėje Kalėdas švęsdavo keturias dienas, kiek vėliau - tris, dabar
beliko dvi šventinės dienos. Pirmąją Kalėdų dieną šeima stengdavosi
susikaupti, būti drauge, niekur nebuvo einama, žmonės keldavosi anksti
ryte, nudengdavo Kūčių stalą, kuris iš vakaro buvo paliktas vėlėms -
buvo stebima, ar vėlės nepaliko savo buvimo pėdsakų, ar maisto likę
tiek, kiek buvo iš vakaro, ar visi indai stovi vietoje. Likučius ir
šieną, kuris per Kūčias buvo klojamas po staltiese, nešdavo gyvuliams.
Antrąją dieną jau buvo galima priimti kaimynus ir giminaičius, patiems
eiti į svečius. Jos metu jau pasirodydavo ir Kalėdotojai -
persirengėliai (buvo persirengiama ožiais, arkliais, gervėmis, meškomis,
čigonais ir pan.), kurie giedojo giesmes ir prašė vaišių ar pinigų -
reikėjo būtinai juos pasikviesti vidun ar pavaišinti, pagirdyti, tačiau
jeigu Kalėdotojai imdavo kalbėti, o ne dainuoti, tai jų buvo galima ir
neįleisti. Pasidalijus savo geru buvo laukiama dvigubai daugiau kitais
metais.
Trečioji, o kai kur ir ketvirtoji Kalėdų diena buvo vadinama Ledų
diena. Buvo vengiama sunkiai dirbti - kapoti malkas, kulti ar malti
javus. Tikėta, kad šie darbai pavasarį gali prišaukti ledus, kurie
sukels potvynius ir audras, kurios pakenks derliui.
Pirmiausia, pati eglutė yra visžalis medelis. Visais metų laikais išliekanti žalia spalva simbolizuoja amžiną gyvenimą ir grožį...
Žvaigždutės, kuriomis puošiame eglutės viršūnę,
namus, simbolizuoja Betliejaus žvaigždę
Žvakutės yra šviesa, kuri pašalina tamsą.
Vainikėliai simbolizuoja meilę, nes tikra meilė niekada nesibaigia, kaip ir vainikas neturi pabaigos
Raudonos uogos primena Kristaus kraują, pralietą ant kryžiaus už žmoniją. O aš galvojau, kad čia šiaip sau papuošimas....
Dovanos
kuriomis keičiamės, dovanojame vieni kitiems, tai ne kas kita, kaip
Dievo didžiausios dovanos žmonėms – Jo sūnaus Jėzaus, prisiminimas.
Kalėdų senis – dosnumo simbolis.
Riestos saldainių lazdelės, kuriomis puošiame
namus, kalėdines eglutes, primena piemenėlių lazdas, kurių dėka ganomos
avys.
Varpeliai padeda surasti pradingusias aveles, pakviesti jas. Jie simbolizuoja sugrįžimą pas Dievą.
Angeliukai pranešė apie Jėzaus gimimą, dėl to jie taip pat yra simboliška kalėdinė dekoracija.
Kalėdų tradicijos :
Anglija
Anglijoje kalėdinės dovanos laikomos kalėdinėse kojinėse ir po Kalėdų eglute. Kalėdų vainikas yra padarytas iš bugienio su 3 violetinėm, 1 rožine ir 1 balta žvakute.
Argentina
Argentinoje Kalėdų metu šilta ir nėra
sniego. Čia švenčiamas Adventas. Kalėdų išvakarėse šeimos eina į
bažnyčią, vakarieniauja lauke, šoka, stebi fejerverkus, leidžia į dangų
popierinius žibintus, Kai kurios šeimos bendrauja,
linksminasi visą naktį ir tuomet miega Kalėdų dieną. Stalui ruošiamas
kalakutas, kiauliena, įdaryti pomidorai,
Japonija
Kalėdos Japonijoje – darbo diena. Kalėdų
laikotarpiu namai Japonijoje puošiami visžalėmis šakelėmis. Mėgstama
keistis dovanomis. Kalėdos japonams nėra šeimos šventė. Jie nevalgo
kalakutų ar pudingų, bet stengiasi tą dieną padaryti kažką gero,
pavyzdžiui lanko ligonius. Kalėdų dieną valgoma vištiena, baltas biskvitinis pyragas su kremu ir braškėmis.
Švedija
Kalėdoms namų langus mėgstama puošti
elektrinėmis žvakutėmis ir žvaigždutėmis. Dovanos teikiamos gruodžio 24
d. Vyksta procesijos į bažnyčias su žvakėmis. Eglutės puošiamos 2 dienos
prieš Kalėdas, jos puošiamos žvakėmis, obuoliais, Švedijos vėliavėlėmis.
Jingle bells :D
Nepamirškime, kad tikroji Kalėdų dvasia slypi ne brangiose dovanose ar skaniame maiste, o
džiaugsme dovonoti ir pabūti kartu su šeima :)
Smagaus pasiruošimo Kalėdoms,
Dubline kasmet susirenka minios žmonių tam, kad pažiūrėtų, kaip Kalėdų Seneliai šokinėja į vandenį.
Vietiniai Bavarijos gyventojai persirengia tautiniais rūbais, sustoja į
koloną ir šaudo į orą iš „rankinių liepsnosvaidžių“ – taip Vokietijos
pietuose pažymima žiemos švenčių pradžia.
Pietų Luizianoje unt upių krantų deginami laužai. Vietiniai vaikai
tiki, kad laužai apšviečia upę ir padeda Kalėdų Seneliui rasti kelią
namo.
Italijoje per Kalėdas gatvėse galima pamatyti raganų paradą, kurio metu vaikams
Dubline kasmet susirenka minios žmonių tam, kad pažiūrėtų, kaip Kalėdų Seneliai šokinėja į vandenį.
Vietiniai Bavarijos gyventojai persirengia tautiniais rūbais, sustoja į
koloną ir šaudo į orą iš „rankinių liepsnosvaidžių“ – taip Vokietijos
pietuose pažymima žiemos švenčių pradžia.
Pietų Luizianoje unt upių krantų deginami laužai. Vietiniai vaikai
tiki, kad laužai apšviečia upę ir padeda Kalėdų Seneliui rasti kelią
namo.
Italijoje per Kalėdas gatvėse galima pamatyti raganų paradą, kurio metu vaikams
Skirtinguose pasaulio kampeliuose Kalėdos švenčiamos labai įvairiai.
Nors jos laikomos krikščioniška švente, į šventinį šurmulį pasineria
netgi kitas religijas išpažįstančios šalys. Vieni priprato puošti
eglutes, kiti – bučiuotis po amalu, dar kiti eina į kino teatrą...
Tradicijų begalės, o kai kurios iš jų – itin įdomios ir neįprastos.
Skirtinguose pasaulio kampeliuose Kalėdos švenčiamos labai įvairiai.
Nors jos laikomos krikščioniška švente, į šventinį šurmulį pasineria
netgi kitas religijas išpažįstančios šalys. Vieni priprato puošti
eglutes, kiti – bučiuotis po amalu, dar kiti eina į kino teatrą...
Tradicijų begalės, o kai kurios iš jų – itin įdomios ir neįprastos.
Pagal kortų paveiksliuke pavaizduotą robotuką iš kart suprasite...Kad tai žvaigždžių karai.
Šį kartą pasisekė žvaigždžių karų, ir kitokio ufonautinio stiliaus mėgėjoms, nes turės progą laimėti gražius rūbus ir šukuoseną. Taip pat šias kortas papildis mielas milžinas - meškiukas ( ar kas ten ? :D ).
Kaip matote rūbai taip pat bus nepaprasti - itin ryškių spalvos komplektukelkai - kelnės, palaidinė, batai.
Nors rūbai nėra artimi man, bet batukai ir tašiukas gražūs...
Na, užsiminsiu dėl aksesuaro, pasirodo jo vardas Vukis Čiubaka :D.
Kadangi prisipažinsiu apie šį filmą nieko gerai nežinau ( nes nežiūriu :D ) siūlau paskaityti toliau :).
Žvaigždžių karai – fantastikos filmų serija, sukurta Džordžo Lukaso .
Pagal šiuos filmus rašomos knygos, kuriami serialai,, pardavinėjam atributika.
„Žvaigždžių karų“ veiksmas vyksta „seniai seniai tolimoje galaktikoje“.
Jeigu tai jus sudomino skaitykite daugiau čia : spust.
